Atnaujinimas: Baltijos šalių DI kraštovaizdis 2026

DI įmonių skaičius Baltijos šalyse per pastaruosius metus padidėjo daugiau nei per pusę – nuo 184 iki 282, remiantis naujausia „The Baltic AI Landscape 2026“ ataskaita. Naujausi duomenys rodo, kad privačios įmonės vis dar sudaro palyginti nedidelę dalį Europos Sąjungos lėšų, skirtų DI, skaitmenizavimo ir technologijų plėtros projektams Baltijos šalyse.

Dirbtinis intelektas (DI) ir toliau plečia savo veiklos sritį įvairiose pramonės šakose. Kai kurios įmonės nuo pat pradžių kuria DI sprendimus, o jau veikiančios įmonės integruoja DI į savo esamus produktus, siekdamos neatsilikti sparčiai besikeičiančioje rinkoje.

Šių metų ataskaitoje pateikiamas 282 DI įmonių žemėlapis trijose Baltijos šalyse – pernai jų buvo 184, o tai sudaro šiek daugiau nei 53 % augimą per vienerius metus. Šiam skaičiui pasiekti buvo pridėta 115 įmonių ir pašalinta 17, kurios nutraukė veiklą arba nepateko į metodologijos taikymo sritį.

Metodologija

Šis žemėlapis apima tik įmones, kurios klientams teikia DI pagrįstus produktus ar paslaugas. Įmonės, naudojančios DI tik vidiniams operacijoms, neįtraukiamos į šią duomenų bazę. Tikslas yra nustatyti, kaip DI integruojamas į realius pasiūlymus įvairiose pramonės šakose. Visas įmonių sąrašas tvarkomas su „Dealroom“ ir yra pasiekiamas čia.

Įmonės suskirstytos pagal du pagrindinius veiksnius: pramonės kategoriją ir DI subkategoriją, įkvėptas NFX „The 5-Level AI Spectrum“. Pramonės kategorija atspindi sektorių, kuriame veikia įmonė – pvz., Logistika ir mobilumas, Kibernetinis saugumas ir IT arba Pardavimai ir rinkodara. Subkategorija parodo, kaip giliai DI integruotas į produktą ar paslaugą.

Kaip ir pernai, dauguma Baltijos šalių DI įmonių ir toliau kuria DI kaip pagrindinę savo pasiūlymo dalį, o ne kaip papildomą priedą – 225 iš 282 įmonių (80 %) patenka į kategorijas „DI yra produktas“ (126, palyginti su 97) arba „DI pagrįstas“ (99, palyginti su 60). Tačiau šis rodiklis šiek tiek sumažėjo: pernai tos pačios dvi kategorijos sudarė 157 iš 184 (85 %). Priežastis – „DI patobulintas“ kategorija, kuri padidėjo daugiau nei trigubai – nuo 9 iki 30 – tai sparčiausiai augantis integracijos lygis kraštovaizdyje, rodantis, kad nusistovėjusios, ne DI pagrindu veikiančios įmonės prideda DI prie esamų produktų. „DI pirmenybė“ augo kukliau – nuo 14 iki 23, o „DI produkto plėtinys“ išliko nepakitęs – 4 įmonės, abejus metus beveik nesikeičiantis skaičius.

Išsami duomenų analizė

Trys šalys skiriasi ne tik dydžiu – kiekviena pirmauja skirtingame sektoriuje ir pasiekia skirtingą DI spektro gylį. Žemiau pateiktose diagramose tos pačios 282 įmonės suskirstytos pagal šalį, sektorių ir DI integracijos gylį.

Visame regione pasiskirstymas nelygus. Estija pirmauja su 113 įmonių, jai ant kulnų lipa Latvija, turinti 95, ir Lietuva – 74. Visos trys šalys smarkiai augo, palyginti su pernai paskelbtais skaičiais: Estija – 76, Latvija – 67 ir Lietuva – 41. Lietuva parodė didžiausią santykinį augimą regione – 80 %, beveik padvigubėdama. Įmonių skaičiaus tvarka nepakito, bet atotrūkis viršuje padidėjo, o apačioje – sumažėjo: Estija dabar sudaro 40 % regiono DI įmonių, Latvija – 34 %, o Lietuva – 26 %.

Estija yra didžiausia ekosistema regione ir plačiausia: ji pirmauja arba dalijasi pirmąja vieta devyniuose iš dvylikos sektorių, ir joks atskiras sektorius nesudaro daugiau nei 15 % jos bendro įmonių skaičiaus. Išimtis – Logistika ir mobilumas, kur 15 iš 23 regiono įmonių yra Estijos – tai 65 % dalis ir didžiausias nacionalinis dominavimas bet kuriame kraštovaizdyje. Šiame sektoriuje dominuoja autonomija ir kompiuterinė vizija: „Starship Technologies“ ir „Clevon“ pristatymo robotikos srityje, „Auve“ autonominių transporto priemonių srityje, „Fyma“ ir „EyeVi Technologies“ gatvių ir kelių duomenų analizės srityje. Tai paveldėjimas, o ne išradimas. Estija turėjo judumo programinės įrangos pramonę dar prieš turėdama DI pramonę, o DI buvo integruotas į tai, kas jau egzistavo – todėl ji pirmauja abiejose giliosios integracijos pakopose, kai 49 įmonės parduoda DI kaip produktą, o 44 – kaip pagrindinę dalį.

Latvija kuria platformą, ant kurios veikia kiti produktai. Ji atvirai pirmauja Programinės įrangos ir DI MTTP srityje, turėdama 17 iš 28 regiono įmonių – „Trace.Space“ surinko 4 mln. USD reikalavimų valdymui, skirto techninės įrangos komandoms, ir veikia abiejose vandenyno pusėse, o „APPLY“ nuo 2012 m. tiekia kompiuterinę viziją pramonei ir sveikatos apsaugai. Jos integracijos profilis yra pats tolygiausias iš trijų šalių, o didžiausias segmentas yra DI pagrįstas – 38 įmonės. Tai tas pats modelis iš kitos perspektyvos, nes DI pagrįstoje įmonėje DI yra parduodamo produkto dalis, o ne pats parduodamas produktas. Latvija taip pat turi didžiausią regione „DI pirmenybė“ įmonių grupę – dešimt įmonių, kurios visos sukurtos aplink modelius, tarp jų ir „Tilde“, kuri nuo 1991 m. dirba su Baltijos šalių kalbų technologijomis ir dabar apmoko modelius kalboms, kurioms didžiosios laboratorijos nesuteiks prioritetų.

Lietuvoje 45 iš 74 įmonių (61 %) patenka į kategoriją „DI yra produktas“ – tai didžiausias rodiklis regione. Ji pirmauja „EdTech & Creative AI“ srityje su 14 įmonių, kaip ir pernai – „Turing College“ duomenų ir DI mokymo srityje, „Planner 5D“ namų dizaino srityje, „SketchAR“ piešimo srityje – o jos 19 įmonių Pardavimų ir rinkodaros srityje sudaro didžiausią vienos šalies ir sektoriaus skaičių bet kurioje kraštovaizdyje, pradedant „Ocoya“ socialinio turinio srityje ir baigiant „Attention Insight“, kuri prognozuoja, kur žiūrovas žiūrės prieš kampanijai prasidedant. Šiais metais atsirado proveržių, ir visi jie kilo iš vienos vietos: „Cast AI“ sausį viršijo 1 mlrd. USD vertę, o „Oxylabs“ liepą pasiekė 3,6 mlrd. USD, o „nexos.ai“ su 300 mln. EUR vertinimu rikiuojasi iš paskos. Visos trys įmonės veikia DI infrastruktūros ir kūrėjų įrankių kategorijoje, kuri apima tik devynias Lietuvos įmones.

Tendencijos sektoriuose

Pardavimai ir rinkodara išlieka didžiausia kategorija regione, išaugusi nuo 37 iki 53 įmonių. Fintech & LegalTech įtvirtino savo pozicijas kaip svarbi jėga, turėdama 36 įmones, po jos seka EdTech & Creative AI (32, palyginti su 27) ir DI infrastruktūra ir kūrėjų įrankiai (31) – pastaroji kategorija pirmą kartą pasiekė didelį mastą, atspindintį augantį Baltijos šalių vaidmenį kuriant DI įrankius ir infrastruktūrą, o ne tik DI pagrįstus galutinius produktus. Programinė įranga ir DI MTTP (28), Sveikatos apsauga ir Biotechnologijos (26) ir Logistika ir mobilumas (23) užbaigia vidurinę grupę, o Energetikos technologijos padvigubėjo nuo 5 iki 10, kartu su Kibernetiniu saugumu ir IT bei Agroverslų ir maisto technologijomis, kurių kiekvienoje yra po 10 įmonių.

Vienas sektorius pasuko kita kryptimi. HR & TalentTech yra vienintelė kategorija, kuri susitraukė, sumažėjusi iki 9 įmonių ir neturėdama jokių naujų papildymų, o paaiškinimas yra reguliavimo, o ne komercinės priežastys. ES DI akto III priede personalo atranka ir darbo jėgos valdymas priskiriami didelės rizikos kategorijai: CV filtravimas, kandidatų reitingavimas, interviu balai ir sprendimai dėl paaukštinimo patenka į 4 kategoriją, kuriai taikomi šališkumo testavimo, dokumentavimo, žmogaus priežiūros ir registracijos reikalavimai su baudomis iki 15 mln. EUR arba 3 % pasaulinės apyvartos. Terminas jau buvo kartą nukeltas, nuo 2026 m. rugpjūčio 2 d. iki 2027 m. gruodžio 2 d. pagal „Digital Omnibus“ susitarimą. Devynios likusios įmonės veikia aplink reguliuojamą branduolį: pripažinimo įrankiai, kaip „Peero“, planavimo įrankiai, kaip „Calendays“.

Sektoriaus dydis yra tik pusė istorijos; DI gylis produktuose skiriasi. Gynybos technologijos yra aiškiausias atvejis: 9 iš 14 įmonių yra DI pagrįstos, tai didžiausia tokia koncentracija bet kurioje kraštovaizdyje. Gynyboje DI retai būna parduodamas produktas – tai taikymo, aptikimo ar autonomijos sistema, integruota į fizinę sistemą, būtent tai, ką apibūdina „DI pagrįstas“. „Milrem Robotics“ parduoda nevaldomas antžemines transporto priemones su autonomine sistema viduje; „Frankenburg Technologies“ parduoda naikintuvus su DI valdymo sistemoje; „Defendec“ parduoda sienos stebėjimo sistemas, kuriose DI atlieka aptikimo funkciją. Logistika ir mobilumas veikia panašiai, 20 iš 23 įmonių yra dviejose giliausiose pakopose – „Starship“ pristatymo robotas nėra parduodamas kaip DI produktas, bet be jo jis neegzistuotų.

Priešingame spektre yra Fintech & LegalTech, kuriame yra didžiausia AI-Enhanced kategorija tarp visų sektorių (7 iš 36) kartu su stipriu „DI yra produktas“ branduoliu – tai sektoriaus požymis, kuriame esamos bankų ir teisės firmos prideda DI prie savo produktų, o startuoliai kuria DI pagrįstus produktus greta jų. Pardavimai ir rinkodara yra vieningiausias iš didelių sektorių: 32 iš 53 įmonių parduoda DI kaip patį produktą, tai didžiausias absoliutus skaičius bet kurioje kategorijoje, ir tik viena įmonė patenka į AI-Enhanced.

Įkūrimo tendencijos

Kasmet įkurtų naujų DI įmonių skaičius toliau augo: 2021 m. įkurtos 33 naujos įmonės, po to 2022 m. duomenų rinkimo sumažėjo (11), o vėliau 2023 m. smarkiai atsigavo iki 44 ir 2024 m. – iki 46 – abi reikšmės gerokai viršija pernai tuo metu užfiksuotus skaičius (39 2023 m. ir dalinius 20 2024 m., pastarasis skaičius nuo to laiko padvigubėjo). Tai patvirtina pernai pateiktą prognozę: mažesni pastarųjų metų skaičiai nebuvo tikras sulėtėjimas, o tik vėlavimas renkant duomenis, nes naujesnės įmonės dar nebuvo viešai paskelbtos.

Tikėtina, kad šiemet pasikartoja tas pats modelis – 2025 m. parodo tik 18 naujų įmonių, o 2026 m. – tik 1. Tikėtina, kad skaičiai didės, kai šių metų naujausios įmonės bus identifikuotos ir pridėtos prie kraštovaizdžio per ateinančius mėnesius. 2023–2024 m. pikas taip pat yra DI gimtosios intensyvumo koncentracijos vieta: iš 90 įmonių, įkurtų per tuos dvejus metus, 48 yra „DI yra produktas“, o dar 6 – „DI pirmenybė“.

Naudingesnis klausimas yra, kodėl kreivė apskritai kyla. Atsakymas yra mažiau susijęs su entuziazmu, o labiau su trimis dalykais, kurie pasirodė maždaug tuo pačiu metu: skaičiavimo pajėgumai, kapitalas ir galimybė patekti į rinką.

Kalbant apie skaičiavimo pajėgumus, regionas perėjo nuo nuomos prie nuosavybės. Lietuva laimėjo EuroHPC paramą LitAI, 130 mln. EUR vertės DI gamyklai, vadovaujamai Vilniaus universiteto, su 65 mln. EUR ES bendro finansavimo – tai vienintelė tokio masto įmonė Baltijos šalyse. Latvija pasekė su DI gamyklos antena (8,4 mln. EUR, vadovaujama Rygos technikos universiteto), susiejusi ją su Suomijos LUMI konsorciumu, prie kurio Estija jau buvo prisijungusi, o visos trys vyriausybės kartu su Lenkija pasirašė siūlomą Baltijos šalių DI Gigafactory. Įmonės vadovas, kuris prieš dvejus metus turėjo pirkti skaičiavimo pajėgumus užsienyje, dabar turi nacionalinį maršrutą.

Kalbant apie kapitalą, 2025 m. Baltijos šalių startuolių finansavimo ataskaita nurodo devynis naujus Baltijos šalyse veikiančius fondus, pradėtus per metus, turinčius maždaug 300 mln. EUR kartu – trys iš jų yra Latvijos ankstyvosios stadijos fondai, verti daugiau nei 60 mln. EUR, skirti pirmojo čekio kliūčiai, kuri stabdė šalį. DI sudarė 46 % viso regione pritraukto rizikos kapitalo, iš rekordinio 607 mln. EUR. Kalbant apie patekimą į rinką, universitetai, remiantys žemiau aprašytus ES finansuojamus konsorciumus, yra vieta, kur dauguma šių steigėjų mokėsi, o šie konsorciumai finansuoja ankstyvą plėtrą neimant nuosavybės dalies. Nė viena iš šių trijų priemonių nėra pakankama atskirai; kartu jos sumažina steigimo išlaidas tiek, kad paaiškintų tokią kreivę.

M&A ir finansavimo veikla

Nuo praėjusių metų birželio mėn. išleistos ataskaitos, keturi įsigijimai įtraukė įmonių iš šio kraštovaizdžio – trys iš jų buvo iš užsienio strateginių įsigijančiųjų šalių, o vienas – vidaus sandoris.

• „Vosker“ įsigijo „Defendec“ (gruodis 2025 m.) – Kanados nuotolinio stebėjimo grupė įsigijo Estijos sienos ir perimetro stebėjimo specialistę.
• „Veriff“ įsigijo „Vespia“ (vasaris 2026 m.) – vienintelis vidaus sandoris iš keturių, įtraukiant „Veriff“ į verslo tikrinimo sritį.
• „Sectra“ įsigijo „Oxipit AI“ (kovas 2026 m.) – Švedijos medicininės vaizdų analizės grupė įsigijo Lietuvos radiologijos DI įmonę.
• „Quantum Systems“ įsigijo Estijos „SensusQ“ (gegužė 2026 m.) – Vokietijos dronų gamintojas įsigijo Estijos gynybos žvalgybos platformą.

Stebėjimas, tapatybės nustatymas, medicininiai vaizdai ir gynybos žvalgyba – visi šie sektoriai minimi, o trys iš keturių pirkėjų yra strateginiai pirkėjai iš regiono išorės, o ne finansų įstaigos – tai modelis, rodantis, kad šios įmonės perkamos dėl jų technologijų, o ne konsoliduojamos dėl masto.

Privataus finansavimo srityje, įmonės, esančios šiame kraštovaizdyje, per tą patį laikotarpį atskleidė 13 etapų, kurių bendra suma – 28,1 mln. EUR, o mediana – 1,4 mln. EUR. Didžiausi buvo „Giraffe360“ (8,7 mln. EUR, 2026 m. kovas), „Bisly“ (4,3 mln. EUR, 2025 m. rugpjūtis), „Vocal Image“ (3,1 mln. EUR, 2025 m. rugsėjis) ir „WhiteBridge“ (2,6 mln. EUR, 2026 m. kovas).

Penki didesni finansavimai yra aukščiau šios ankstyvosios stadijos bazės, ir jie visiškai pakeičia paveikslą. „Oxylabs“ gavo 113,6 mln. EUR iš „Warburg Pincus“ 2026 m. liepą – tai jų pirmasis išorinis kapitalas per dešimt metų, įvertintas 3,6 mlrd. USD. Šalia jų buvo „nexos.ai“ 30 mln. EUR A serijos (2025 m. spalio mėn., vadovavo „Evantic Capital“ ir „Index Ventures“, vertinimas 300 mln. EUR, vėliau paskelbtas Baltijos šalių rizikos kapitalo sandoriu metų) , „Frankenburg Technologies“ 30 mln. EUR A serijos (2026 m. vasaris, vadovavo „Plural“ su „SmartCap“), „Handhold“ 3 mln. EUR sėklos (2026 m. balandis) ir „Outcraft AI“ 2 mln. EUR ikimokyklės (2026 m. balandis). „Cast AI“ taip pat pritraukė lėšų 2026 m. sausį, gavusi strateginę investiciją iš „Pacific Alliance Ventures“ – Korėjos „Shinsegae Group“ rizikos kapitalo padalinio, kuri jai padėjo viršyti 1 mlrd. USD vertę, nors suma nebuvo atskleista ir todėl neįskaičiuota žemiau.

Apskritai, atskleisti skaičiai nuo praėjusio birželio sudaro maždaug 207 mln. EUR – ir pasiskirstymas yra ekstremalus. Vienas didžiausių sandorių sudaro daugiau nei pusę sumos, o trys didžiausi sandoriai – daugiau nei 80 %. Tai ekosistemos, turinčios plačią ankstyvosios stadijos bazę ir labai ploną viršų, požymis: kelios įmonės pasiekė augimo stadiją, o beveik visos kitos vis dar pritraukia mažiau nei 5 mln. EUR. Tarpas tarp jų nulems artimiausius kelerius metus.

ES finansavimas

Stulbinama regiono DI veiklos dalis dabar vyksta per Europos skaitmeninės programos (DIGITAL) – ES DI, superkompiuterių ir kibernetinio saugumo diegimo agentūros. 2022–2026 m. laikotarpiu Baltijos organizacijos pritraukė 78,0 mln. EUR iš 194 organizacijų ir 387 dalyvavimų, o daugelis šių skaičių pagrindą sudarančių projektų yra aiškiai orientuoti į DI.

Pagal absoliučius skaičius reitingas pasikeičia, palyginti su įmonių skaičiumi. Lietuva pirmauja su 27,9 mln. EUR, aplenkdama Estiją (25,7 mln. EUR) ir Latvija (24,4 mln. EUR) – tai įtempta trišalė kova. Tačiau pagal gyventojų skaičių grįžta pažįstama tvarka: Estija pritraukia 18,8 EUR gyventojui, Latvija – 13,2 EUR, o Lietuva – tik 9,8 EUR. Visur ES finansavimo norma svyruoja 51–55 % – lygiai taip, kaip ir tikėtasi iš diegimo programos, paremtos bendru finansavimu, o ne mokslinių tyrimų dotacijų schema.

Viešojo ir privataus sektorių pasiskirstymas yra tikrasis antraštės elementas. Universitetai, tyrimų įstaigos ir viešosios agentūros užsitikrino 58,9 % viso finansavimo (45,9 mln. EUR), o privačios įmonės – 72 iš jų, beveik tiek pat įmonių, kiek ir visas viešasis sektorius – gavo tik 21,2 % (16,5 mln. EUR). Ir skirtumas yra vaidmens, o ne tik dydžio: viešieji ir akademiniai dalyviai vadovavo 20 iš 33 Baltijos šalių vykdomų konsorciumų, o privačios įmonės koordinavo tik 3 iš 98 dalyvavimų.

Trumpai tariant, įmonės dalyvauja visur, bet retai vadovauja. Jos dalyvauja beveik tiek pat projektuose, kiek ir akademinės įstaigos, tačiau veikia kaip partneriai, o ne lyderiai, ir gauna mažesnį vidutinį apdovanojimą – apie 168 500 EUR už dalyvavimą, palyginti su 232 000 EUR viešiesiems ir akademiniams dalyviams. „Kita“ kategorija – inovacijų agentūros, IT klasteriai ir mokslo parkai, kaip Talino „Tehnopol“ ar Latvijos IT klasteris – gauna mažiau nei penktadalį pinigų, bet pasiekia aukščiausią koordinavimo rodiklį (11,0 %), gerokai viršydama savo finansavimo svorį, kai kalbama apie projektų vykdymą.

Būtų lengva tai interpretuoti kaip Baltijos šalių įmonių nustumdymą į galinį planą. Priešingas argumentas yra stipresnis. Konsorciumo koordinavimas yra administracinis darbas – ataskaitų teikimas, partnerių valdymas, auditas – kurio dvidešimties žmonių įmonė neturi pagrindo norėti. Dalyvavimas yra ten, kur slypi vertė, dėl trijų priežasčių.

• Plėtra yra apmokama, o intelektinė nuosavybė – ne. ES dotacijų sutartys palieka rezultatų nuosavybę naudos gavėjui, kuris juos generuoja; partneriai gauna apibrėžtus prieigos teisius, o ne nuosavybę. Maža įmonė gali turėti didžiąją dalį plėtros programos, apmokėtos viešaisiais pinigais, ir vis tiek būti jos savininke, vėliau licencijuodama komerciškai. Įmonei, kuri kitu atveju finansuotų šį darbą parduodama nuosavybę, skirtumas yra didelis.
• Dalyvavimas kaupiasi į patirtį. Konsorciumo atranka vertina parodytą gebėjimą pristatyti rezultatus. Kiekvienas baigtas projektas sustiprina kitą paraišką, o pakankamai jų kvalifikuoja įmonę vadovauti, o ne prisijungti – taip trys regiono technikos universitetai sugebėjo koordinuoti 20 iš 33 Baltijos šalių vykdomų konsorciumų. 168 500 EUR vidutinis apdovanojimas už privatų dalyvavimą nėra lubos; tai yra įėjimo bilietas.
• Pati erdvė yra turtas. Šie konsorciumai sujungia mažas Baltijos šalių įmones su nacionaliniais tyrimų institutais ir dideliais Europos partneriais, kuriant projektus, kurių jos nebūtų pasiekusios komerciškai. Ši prieiga – prie problemų, pirkimo maršrutų, bendradarbių – yra sunkiai įperkama bet kokia kaina.

Taigi, spręstinas skirtumas yra ne tai, kad įmonės nesugeba koordinuoti. Mažas yra tai, kiek jų iš viso dalyvauja programoje, palyginti su tokio paties dydžio viešuoju ir akademiniu sektoriumi, bet su daug didesniu finansavimu. Įėjimo maršrutas yra gerai pramintas, o sąlygos yra palankios; Baltijos šalių DI įmonių, kurios juo naudojasi, skaičius vis dar mažas.

Organizacijos lygmeniu, nacionaliniai technikos universitetai yra kiekvienos šalies pagrindas: Talino technologijos universitetas pirmauja Estijoje (6,1 mln. EUR per 17 dalyvavimų), Rygos technikos universitetas – Latvijoje (4,8 mln. EUR), o Vilniaus Gedimino technikos universitetas – Lietuvoje (3,2 mln. EUR). Didžiausi neuniversitetiniai vardai atspindi DIGITAL orientaciją į infrastruktūrą ir kibernetinį saugumą – Lietuvos NRD Cyber Security (2,8 mln. EUR, ir vienas iš nedaugelio privačių koordinatorių) ir LVRTC (2,4 mln. EUR), valstybinis Latvijos transliavimo ir duomenų perdavimo tinklo operatorius. „Tilde“ minimas mažesniu mastu (0,92 mln. EUR). Be jų, privatus dalyvavimas yra plonai paskirstytas tarp ilgų vieno paraiškų gavėjų sąrašo – tai aiškiausias ženklas, kad viešojo DI sektoriaus DIGITAL pėdsakas vis dar yra ankstyvas.

Išvada

Baltijos šalių DI ekosistema per pastaruosius metus gerokai išaugo, tiek įmonių skaičiumi, tiek DI integracijos gyliu siūlomuose produktuose. Skaičiai apibūdina regioną, kuris specializuojasi: kiekviena šalis dabar pirmauja sektoriuje, kuris atspindi pramonę, kurią ji turėjo prieš atsirandant DI, o ribojančiais veiksniais vis dažniau tampa reguliavimo ir infrastruktūros, o ne steigėjų trūkumas. Šių metų kraštovaizdį apibūdina kelios tendencijos:

• Regione dabar veikia 282 DI įmonės, o tai yra 53 % daugiau nei pernai nustatytos 184 įmonės, pridėta 115 įmonių ir pašalinta 17. Tai iš dalies atspindi realų susikūrimą, iš dalies – geresnį aprėptį; atvirojo kodo modelių ir integracijų galimybės taip pat gerokai ištobulėjo, atverdamos daugiau galimybių naujoms idėjoms.
• Fintech & LegalTech (36) ir DI infrastruktūra ir kūrėjų įrankiai (31) tapo svarbiais naujaisiais traukos centrais, kartu su tęstine Pardavimų ir rinkodaros (53) dominavimu.
• Gynybos technologijos padidėjo daugiau nei dvigubai iki 14 įmonių ir yra giliau sistemoje nei bet kuris kitas sektorius – 9 iš 14 įmonių integruoja DI į techninę įrangą, o ne parduoda jį tiesiogiai.
• Įkūrimo kreivę lemia kartu atsiradę skaičiavimo pajėgumai, kapitalas ir universitetų maršrutai į rinką: 130 mln. EUR LitAI gamykla, Latvijos DI gamyklos antena, Estijos LUMI prieiga, devyni nauji Baltijos šalių fondai 2025 m. ir DI, sudarantis 46 % regiono rizikos kapitalo.
• Estija ir toliau pirmauja tiek pagal įmonių skaičių (113), tiek pagal finansavimą vienam gyventojui, o Lietuva parodė sparčiausią santykinį augimą, padidėjusi 80 % nuo 41 iki 74 įmonių – beveik padvigubėjusi per metus.
• „AI-Enhanced“ kategorija padidėjo daugiau nei trigubai (9 → 30), o bendra „DI yra produktas“ ir „DI pagrįstas“ dalis sumažėjo nuo 85 % iki 80 % – abu tai ženklai, kad DI diegimas plečiasi už DI gimtų startuolių ribų, apimdamas nusistovėjusias įmones, kurios modernizuoja esamus produktus.
• HR & TalentTech buvo vienintelis sektorius, kuris susitraukė, sumažėjęs iki 9 įmonių be jokių naujų papildymų – tai tiesioginė ES DI akto aukštos rizikos klasifikacijos personalo atrankos ir darbo jėgos valdymo sistemoms bei 2027 m. gruodžio mėn. perkeltos atitikties datos pasekmė.

Žvelgiant į ateitį, kelionės kryptis yra aiški. Toks sparčiai augantis kraštovaizdis yra būtent tas, kuris sukuria proveržio įmones, o Lietuva per vienerius metus sukūrė dvi – jos penktą ir šeštą vienarages įmones, viena sausį viršijo 1 mlrd. USD, o kita liepą pasiekė 3,6 mlrd. USD po dešimtmečio savarankiško finansavimo. Tikėtina, kad atsiras daugiau pavadinimų, nes rekordinis skaičius naujų DI įmonių vis dar patenka į žemėlapį.

ES finansavimas bus lemiama tolesnės istorijos dalis, o svarbiausia ataskaitos išvada yra susijusi su tuo, kas jį naudoja. Europos skaitmeninė programa jau nukreipia reikšmingus pinigus į Baltijos šalių DI, o ilgainiui ji daro daugiau nei finansuoja individualius projektus: ji kuria talentus, skaičiavimo pajėgumus ir tyrimų bazę, iš kurios remsis ateinančios kartos įmonės. Tačiau individualiai įmonei argumentas yra tiesesnis. Konsorciumo vieta gali padengti didelę dalį plėtros programos viešaisiais pinigais, kartu paliekant rezultate gautą intelektinę nuosavybę įmonės rankose, kad ją būtų galima licencijuoti, ir kiekvienas baigtas projektas palengvina kitą laimėjimą – kol įmonė, pradėjusi kaip jaunesnioji partnerė, tampa kvalifikuota vadovauti.

Šiuo metu programoje dalyvauja tik 72 Baltijos šalių privačios įmonės. Regionui, turinčiam 282 DI įmones ir tokiu sparčiai augančiu skaičiavimo pajėgumu, tai yra aiškiausia galimybė.

Autoriai: Analitikas „Venture Faculty“, Tomas Vilks, „ProposalPeak“ bendraįkūrėjas ir generalinis direktorius, Edgars Poga